🍎 OBUOLIO PASLAPTYS – pirmosios pamokos istorija, kuri liko širdyje…
Pamenu šį rudens rytą – rugsėjo 1-oji, vaikų akys dar pilnos vasaros, o klasė pakvimpa pieštukais, knygomis… ir obuoliais. Man kiekviena Rugsėjo pirmoji – tarsi nauja pasaka.
Ir šiemet aš ją kūriau su ypatinga tema – „Obuolio paslaptys“.
Kodėl obuolys? Todėl, kad jis toks paprastas… ir kartu kupinas paslapčių. Kaip ir mūsų kiekvienas mokinys – atrodo dar visai mažas, bet jau slepiantis savyje tiek idėjų, minčių, širdies!
Tą dieną mes kalbėjomės apie obuolius – ne tik iš kur jie atkeliavo, bet ką jie gali papasakoti. Skaitėme pasaką „Žydrasis obuolys“, ieškojome paslėptų minčių, klausėmės, ar varpeliai skamba mūsų delnuose… O klausimai? O taip! „Ką reikia padaryti, kad obuolys skambėtų?“ – ir čia ne apie vaisių, o apie tai, ką reiškia mylėti, būti išklausytam, reikalingam.
Buvo ir matematikos, ir rašybos, ir net mažytė kelionė pasaulio pažinimo takais – ar žinai, kiek veislių obuolių auginama Lietuvoje? Vaikai skaičiavo, spėliojo, kūrė, klausė. Ir svarbiausia – jie šypsojosi.
Ši pamoka man priminė, kodėl aš myliu šį darbą. Nes žiūrėti, kaip vaikai pamažu atranda pasaulį, yra didžiausias stebuklas. O pradėti tai – nuo vieno obuolio paslapties – buvo tikra sėkmė.
Ir žinot ką?
Vaikams labai patiko.
Iki šiol kažkur guli piešiniai su žydru obuoliu, o vienas mokinys pasakė:
„Mokytoja, jei būčiau obuolys, norėčiau, kad mano varpeliai irgi skambėtų…“
Tokių pamokų nesinori pamiršti.
